Lietuvos cirko istorijos Almanachas. I dalis.

Projekto pristatymas įvyko 2021 m. gruodžio 26 d. 
Šiuo metu surinkta informacija apdorojama ir talpinama šioje svetainėje.
Net ir projektui pasibaigus, informacija bus atnaujinama naujai atrastais faktais apie lietuviškojo cirko istoriją ir cirko arenai pasišventusius artistus.


Projekto vadovė Ieva Variakojytė-Reynshtrom, istorikas Alvidas Jancevičius, nuotraukas skaitmenino fotomenininkas Darius Petrulis.


Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. 


 

Antanas Markūnas (Antonio) su žmona Valda


1915 metais Kaune (kiti šaltiniai nurodo Mažeikius) gimė ir 1937 metais savo karjerą bene garsiausiame to meto Latvijos Karlo Petersono kilnojamame cirke pradėjo būsimoji Latvijos cirko legenda, vienas garsiausiųjų to meto bufonadinių klounų Antanas Markūnas, į cirko istoriją įėjęs Antonio vardu, su žmona Valda. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, jis dalyvavo Kaune veikusios “Pupų Dėdės pastogės” cirko veikloje, o vėliau, atsikūrus lietuviškajam  cirkui, buvo klounas ir muzikinis ekscentrikas. Vėliau, perdavęs numerį „Antonio ir Valda“ buvusiam vienuoliui Viktorui Vizgirdai, 1945 metais A. Markūnas išvyko į Latviją, kur ilgai blizgėjo Latvijos „Rygos“  cirko kolektyve ir visam laikui įėjo į Latvijos ir Europos cirko istoriją. Keletą metų netgi buvo kolektyvo vadovu. O jo sukurtą muzikinį numerį su grojančiomis gėlėmis, daug vėliau perėmęs iš minėtojo V. Vizgirdos, ilgokai rodė “Vilniaus” kolektyvo artistas Vladas Latvis – Vladulis.

 

 

4 GEDROY'S


Žinoma, kad akrobatų trupę 1935-1937 m. sudarė:
Vaclovas Giedraitis (Vacek Gedroys)
Kubus Višnevskyj
Mietek Martyniuk

Ir šiandien Lenkijos cirke sėkmingai dirba garsios akrobatų Giedraičių dinastijos atstovai. „3 Gedroy´s” pseudonimu pasivadinę, jie demonstruoja akrobatų ekscentrikų numerį ir kt. žanrus. 1942 m.   talentingas artistų Gedroy´s (Giedraičių) kvartetas iš Lenkijos 
gastroliavo Kauno teatre-varjetė - jie rodė įspūdingą akrobatikos numerį.




Juozas Minginas


Plačiai žinomas Lietuvoje vienas ryškiausių ir gabiausių Lietuvos tarpukario cirko artistų - iliuzionistas Juozas Minginas. Geriausiais metais dalyvavo M.Vilenčiko cirko programoje. 




Jonas Mejeris (1894 m. X 24 d. - 1972 m. III 12 d. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse)


Pirmasis ir vienintelis prieškario Lietuvos dviračių figūrininkas Jonas Mejeris aktyviai dalyvavo Kauno miesto sodo, Vytauto parko ir kitų vietų bei renginių programose.
Pats pramokęs įvairių triukų, apie 1920-uosius pradėjo reikštis įvairiose Kauno koncertų aikštelėse ir dviračio valdymo meistriškumą demonstravo apie dešimtmetį. J. Mejeris (kai kur rašoma Majeris), įsteigė pirmąją Kaune dviračių sporto mokyklą. Jis turėjo šešis dviračius ir, išmokusiems važiuoti, nuomodavo juos pasivažinėti. Vienas pirmųjų Mejerio mokinių buvo jo kaimynas kompozitorius J. Naujalis, kuris, įsigijęs dviratį, važinėdavo į tėviškę Raudondvaryje. 1920 metų liepos dvidešimt devintąją „Lietuvos“ laikraštyje pasirodė replika apie tai, jog Miesto sodo orkestro estradoje prieš keletą dienų  apsčiai susirinkusius  žiūrovus „linksminę“ kažkokie cirko artistai. Dalyvavusi  „šokėja“ ir dviratininkas (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tik pradedantis savo karjerą J. Mejeris).
Be savo koncertinių pasirodymų, šis žmogus siekė ir populiarinti domėjimąsi dviračių sportu. Akivaizdžiai, ne be jo įtakos, Šilutėje apie 1927 metus susikūrė vienintelė Lietuvoje Šilutės dviratininkų klubo figūrinio važinėjimo komanda. Jo tradicijas po Antrojo pasaulinio karo tęsė ir legendinės seserys Jadvyga ir Vladislava Stankutės, „Vilniaus“ lietuviškojo kolektyvo artisčių kvartetas. Beje, J. Stankutė – Ramanauskienė akrobatinio važiavimo pradmenis išbandė būtent  J. Mejerio dviračiu, vėliau užėmusiu garbingą vietą lietuviškojo cirko muziejaus ekspozicijoje. Po antrojo pasaulinio karo J. Ramanauskas dviratį surado, suremontavo ir kuriam laikui suteikė antrąją jaunystę. Šiuo metu dviratis eksponuojamas Baltijos cirko istorinėje ekspozicijoje Kaune.
Kauno miesto sode, Vytauto parke ir kitose pasilinksminimų vietose reguliariai vyko įvairūs koncertai, kuriuose, be J. Mejerio, pasirodydavo ir daugiau cirko žmonių. Pavyzdžiui, 1924 metų rugpjūčio devintąją, „Lietuvos“ laikraščio pranešimu, Miesto sode Lietuvos Dviratininkų Sąjunga rengė dideles vaikštynes, kuriose pasirodė „žinomas figūristas dviratininkas J. Mejeris su savo atrakcionais, parterio gimnastai, charakteringų šokių duetas, kino komiškų filmų klounai.“  1929 metų birželio mėnesį J. Mejeris programoje dalyvavo kartu su parterio akrobatais „3 Malibri“ bei atletikos seanso atlikėju („žmogumi – varle“) J. Bauraičiu.





Mykolas Vilenčikas - Ritschard Lensch (1890 m. XII 11 d. Pasvalio kraštas, Saločiai - 1955 m. Kaunas, palaidotas Eigulių kapinėse, unikaliame cirko brolių panteone).


Vienas ryškiausių bei užsienio cirkuose pasižymėjusių lietuviškojo cirko pradininkų - Mykolas Vilenčikas - visiems netikėtai pradėjo domėtis cirku. Nė dvidešimties neturintis jaunuolis atsidūrė Peterburge ir įsidarbino ten, kur patekti nė negalvojo – imperatoriškajame Gajetano Činizelio cirke. Atlikdamas pagalbinius darbus, stebėjo gerai uždirbančių,  užimančių solidžią padėtį visuomenėje garsiausiųjų to meto Rusijos bei užsieniečių artistų pasirodymus ir svajojo. Svajonę artino atkakliu darbu, treniruotėmis, kurių apimtis šiandien galima tik įsivaizduoti. Vaikinui iš tolimos ano meto Rusijos imperijos provincijos patekti į tokio solidaus cirko maniežą prilygo tikrų tikriausiajam stebuklui. Ir vis dėlto, stebuklas įvyko. 1910 metais dvidešimtmetis Mykolas su ekvilibristikos numeriu  debiutavo viename iš Peterburgo cirkų. O 1916 metais jau dirbo to paties jo išsvajoto Činizelio cirko manieže. Vien pažvelgus į programą, į kurią pateko lietuvaitis, norisi nukelti kepurę: akrobatinių šokių atlikėja Karolina Kremzer, arklių dresuotoja Licin Činizeli, muzikiniai klounai Tanti ir publikos numylėtinis Žakomino, pagaliau, geriausiasis pasaulio žonglierius Enriko Rastelis... O jeigu dar įvertinsi faktą, kad ekvilibristas misteris Ričardas (Mykolas Vilenčikas) užbaigė visą didžiulę trijų dalių programą, telieka suvokti, koks aukštas buvo jo pasirodymo lygis. Cirke, pagal seną tradiciją, geriausiasis numeris laikomas programos pabaigai... Jau čia, Peterburge, gimė jo artistinis pseudonimas. Supratęs, jog užsienio žiūrovas nusilauš liežuvį kol ištars ar perskaitys jo pavardę, ją pakeitė skambiu slapyvardžiu – Ričardas Lenšas (Ritschard Lensch). Šis vardas puikuojasi ano meto cirkų programose ir afišose.
Mykolas, tiesiogine prasme, stebino Peterburgo publiką savo ekvilibristikos bei imitatoriaus numeriais. Ne viena reklama jį pristatinėdavo „Ekvilibristikos karaliumi“. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo, o vėliau ir Spalio revoliucijos nualintai Rusijai tikrai ne cirkai rūpėjo. Lietuvoje jam reikštis dar irgi buvo per mažai erdvės.
Prasidėjo triumfo žygis per Europą, kur pagal kontraktus mūsų tautietis dirbo įvairiausiose cirko trupėse. 1923 metai - Venecija. 1925 metai – Austrija, Vienos Kludsky cirkas.         Ekvilibristas Mykolas Vilenčikas garsėjo visoje Europoje, matyti jį savo programoje buvo didelė garbė kiekvienai trupei.  Ilgiausiai M. Vilenčikas gastroliavo su Italijos cirkų trupėmis, savo preciziškai atliekamais ekvilibristikos bei imitatoriaus pasirodymais žavėdamas temperamentingąją Apeninų pusiasalio publiką. Artima, ne vienerius metus trukusi, draugystė jį siejo su garsiuoju klounu ir dresuotoju Anatolijum Durovu.
Į Lietuvą garsusis artistas sugrįžo 1936 metų pradžioje. M. Vilenčikas apsigyveno Kaune, Daukšos gatvėje, dviaukščiame mūriniame name. Pradžioje su programomis  pasirodydavo Kauno  „Lozanos“, „Versalio“,  "Metropolio“  restoranuose, o vėliau sukūrė savo cirko trupę ir pradėjo gastroles po Lietuvą.  Teigiama, kad M. Vilenčiko cirkas įsteigtas 1938 metais. Amžininkai apie jo cirką kalbėjo taip:
„M. Vilenčiko rekvizitas visai skyrėsi - cilindras, frakas, kelnės. Kaip Amerikoj nešioja. Blizgantys batai... Kultūros išmokino Lietuvą.“ Programoje dalyvavo garsiausi Lietuvos cirko artistai: pats Mykolas Vilenčikas, plačiai žinomas Lietuvoje vienas iš seniausių ir gabiausių magų Juozas Minginas.
1937 metais Mykolas vieną sezoną dirbo P.Taručio cirke „Kongo“. Programoje jis pasirodydavo  du kartus. Pirmajame numeryje demonstravo ekvilibristikos ant voliukų triukus,  antras numeris  buvo plastinė akrobatika ir balansavimas – užlipęs ant stalo, artistas stovėdavo ant rankų ir balansuodavo įvairiomis pozomis.
1941 metų pradžioje nacionalizuoto „Karado“ cirko pagrindu Mykolui Vilenčikui pavesta sukurti valstybinį profesionalaus Lietuvos cirko kolektyvą. Tačiau politinė situacija sparčiai keitėsi o galop ir prasidėjęs karas nutraukė jau įpusėtą darbą.
Lietuviams artistams pradėjus organizuoti lietuvišką cirko kolektyvą prie valstybinės filharmonijos, įsijungti į šią veiklą buvo pakviestas ir M. Vilenčikas. Iki pat mirties  jis dirbo tame lietuviškam cirko kolektyve trupės administratoriumi.





Antanas Gaičiūnas (1916 m. I 21 d. m. Seirijai - 2004 m. I 10 d. Druskininkai)


1916 metais gimęs Antanas Gaičiūnas, artisto karjerą pradėjo „Oktavijoje“, vėliau dirbo  akrobatu, ekvilibristu įvairiuose Lietuvoje gastroliavusiuose cirkuose – „Romoje“, „Pabaltijo“.Buvo garsios cirko artistų Gaičiūnų dinastijos pradininkas. 1994 metais išleido knygą – „Senų cirkų prisiminimai“, kurioje papasakojo apie tolimus savo jaunystės laikus, kai jis kartu su kitais artistais, važinėdamas iš miesto į miestą, rodė žiūrovams savo meistriškumą cirkų maniežuose. Ši knyga ir ypatingai jos rankraštis su originaliomis to laikmečio nuotraukomis ženkliai prisidėjo tyrinėjant artistų biografijas.




Juozas Radžiūnas


Trečiajame dešimtmetyje dabartinės Kazlų Rūdos savivaldybės Jūrės miestelyje savo pirmuosius  išmoktus triukus pradėjo demonstruoti lietuviškojo cirko artistas, žonglierius – ekvilibristas  Juozas Radžiūnas.




Jonas Ramanauskas  (1912 m. IV 19 d. Kaunas - 1996 m. VII 08 d. Klaipėda, palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse, unikaliame cirko brolių panteone).


Dar jaunystėje buvo pastebėtas vieno iš Lietuvos sporto puoselėtojų Stepono Dariaus, kuris, Jonui padovanojęs dvipūdę, paskatino jį dar labiau siekti rezultatų. Šiandien sunku pasakyti, kas labiausiai paveikė jaunuolio gyvenimą. Bet jis pasirinko būtent šį kelią. Joną pažinojo visas Kaunas ir Lietuva. Neatsitiktinai buvo vadinamas Perkūnu. Jis stebino savo drąsa, atkaklumu ir jėga. Daug kartų buvo Lietuvos ir tarptautinių sunkiosios atletikos varžybų čempionas, prizininkas bei rekordininkas. Būdamas ne tik geras sportininkas, bet ir organizatorius, jis savo neišsenkama energija užkrėsdavo ir kitus. Ne vienas jaunuolis, jo paskatintas, atėjo į stadioną, teatrą, cirką, o vėliau tapo savo srities meistras. Neatsitiktinai Jonui buvo suteiktas Lietuvos galiūnų sporto patriarcho vardas. 1934 m. jis pasišvenčia cirko menui. Tampa vienu iš Lietuvos cirko pradininkų, kūrėjų ir vadovų. Cirke dirbo per keturiasdešimt metų. Buvo pasiekęs auksčiausių rezultatų demonstruodamas jėgą ir su ypatinga rizika susijusius cirko numerius. Didžiulį poveikį jo gyvenime turėjo santuoka su buvusia cirko primadona Jadvyga Stankute-Ramanauskiene, beveik per šešiasdešimt bendro gyvenimo ir darbo metų tapusia darnumo ir abipusės meilės legenda. Ramanauskų šeima - lietuviško cirko istorija. Tai akivaizdžiai liudija jų įkurtas Kaune Lietuvos cirko muziejus (vėliau ekspozicija Jadvygos Ramanauskienės perduota Sporto muziejui ir įkurta J.J. Ramanauskų cirko ekspozicija). Jono Ramanausko pastangomis Kauno Eigulių kapinėse įkurtas unikalus cirko brolių panteonas. Jis pasirūpino, jog skirtingose Lietuvos miestų kapinėse atgulusių cirko artistų palaikai ir antkapiai būtų perkelti į cirko brolių panteoną. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Jonas buvo vienas aktyviausių dalyvių atkuriant tarpukario Lietuvoje veikusias organizacijas, statant žuvusiems ir nukentėjusiems nuo represijų paminklus. Daug energijos ir sumanumo parodė kuriant Lietuvos sporto istorijos muziejų. Jis vienas pirmųjų muziejui padovanojo savo sporto trofėjus. Aktyviai dalyvavo įvairiuose sporto renginiuose, kuriems savo iniciatyva kūrė prizus, atminimo medalius. Daug dėmesio skyrė jaunimui su negalia. Nuolat domėjosi Lietuvos sporto ir cirko paveldu. Rinko ir kaupė literatūrą, periodinę spaudą, bendradarbiavo su bibliotekomis, muziejais, rašė straipsnius ir teikė pasiūlymus įvairioms organizacijoms. Daug energijos skyrė olimpinių idėjų propagavimui, Lietuvos sporto ir cirko meistrų pasiektoms pergalėms įamžinti. Buvo nenuilstantis taikos idėjų propaguotojas ir puoselėtojas. Svajojo parašyti knygą ir įkurti Taikos muziejų. Kaip tikras galiūnas jis staiga mirė per Pasaulio galiūnų čempionatą Klaipėdoje, kur buvo pakviestas kaip garbės svečias.

Cirke jo įnašas sunkiai pervertinamas - Jono ramanausko pastangomis 1944 m. įkurtas Lietuviško cirko ansamblis prie Lietuvos Filharmonijos Kauno filialo. Vėliau šis ansamblis išaugo į pasaulyje Lietuvą garsinusį lietuvišką cirko kolektyvą "Vilnius". Taip pat 1944 m. vadovavo Kauno teatrui-varjetė. Karjerą cirke pradėjo sunkumų kilnotoju. Nepaprastai grakštus ir charizmatiškas, artistiškas galiūnas žavėjo savo povyza ir stebino stotu bei jėga. Dirbo cirke "Aušra", "Pabaltijo cirke", cirke "Roma", M.Vilenčiko cirke. Įvairiais metais poroje dirbo su K.Kaluževičium, A.Gineika. Vėliau sukūrė pasirodymus su jaunaja žmona Jadvyga. Laukui bėgant, artistams profesionalėjant, Jonas ištobulino savo stipruolio pasirodymą, Jadvygai sugalvodavo nepaprasto sudėtingumo rekvizitus ir triukus, kuriuos jo mylima žmona net ir po kelerių metų trukusių repeticijų išleisdavo į areną - žiūrovų nuostabai ir susižavėjimui. Vėliau derino ir klounados žanrą, sukūrė Barnabo personažą - itin šmaikštų ir pastabų komiką, taip pat pavergusį žiūrovų širdis. Ilgus metus vadovavo lietuviškam kolektyvui "Vilnius", grįžęs į Kauną skatino jaunųjų cirko entuziastų įsitraukimą į saviveiklines veiklas, dalyvavo lietuviškų cirko studijų festivaliuose, palaikė ir konsultavo vadovus. Nepaprastai džiaugėsi sūnėno Petro Variakojo pastangomis įsteigtu "Baltijos cirku" - pirmuoju lietuvišku kilnojamu cirku po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.  Taip pradėta įgyvendinti jo svajonė Lietuvoje turėti profesionalią cirko organizaciją.




Jono Ramanausko ir Danieliaus Varno "Bėgimas aplink Lietuvą"

Jonas Ramanauskas buvo išskirtinė asmenybė, pėdsaką palikusi ne vien cirko meno istorijoje.
Vienas įdomesnių jo sportinės biografijos momentų - bėgimas aplink Lietuvą su bičiuliu D.Varnu.
Taikliausiai šį gyvenimo įvykį Jonas aprašo pats, cituojamas straipsnyje "Kaip tampama galiūnų".

Talpiname straipsnio ištrauką kartu su atrastais atvirlaiškiais, kuriuose sužymėtos bėgimo datos bei gastrolių su įvairių cirkų trupėmis datos tuose pačiuose Lietuvos miesteliuose. Nepaprastai vertinga istorinė medžiaga su paties Jono žymėmis pateko į Baltijos cirko archyvą visai neseniai su dideliu kiekiu dešimtmečius be dėmesio išbuvusios medžiagos. Surūšiavus atvirlaiškius pastebėta, jog ant kai kurių yra užrašai, tuomet pabandėme sisteminti  ir supratome, jog tai būtent tas bėgimas, kuris minimas straipsnyje bei kaip tik čia labai tinka nuotrauka prie ąžuolyno - ilgai gulėjusi nuošaly ir neradusi savo vietos.

Taigi, ištrauka apie bėgimą:
"Ristele po Lietuvą iki gladiatoriaus arenos. Prisiminimų nuotrupos. Lavinti kvėpavimą, bėgiojant Žaliakalnio gatvėmis, pasirodė per maža. Su Danieliumi Varnu sutarėme bėgti apie Lietuvą. Pas žmones užvalgom, pamiegam ir vėl ristele per miestus, kaimus, miestelius. Kai po dvylikos dienų maratono parbėgom į Kauną, Panemunės stadione pasitiko tūkstančiai žmonių. Spragsėjo fotoaparatai, atsakinėjau į klausimus. O galvojau apie Prano Gudausko pasiūlymą įsijungti į jo vadovaujamą "Aušros" cirką."





JADVYGA STANKUTĖ-RAMANAUSKIENĖ (1920 m. XI 29 d. Tauragės rajonas, Balandžių kaimas - 2007 m. XI 10 d. Kaunas, palaidota Kaune, Eigulių kapinėse, unikaliame cirko brolių panteone).


Dar lankydama mokyklą pasižymėjo išskirtiniais sugebėjimais ne tik moksle, bet ir įvairiuose meno bei sporto žanruose. Jos ypatingus sugebėjimus 1927 m. pastebėjo pirmojo lietuviško cirko "Aušra" vadovas Pranas Gudauskas - 1933 m. pakvietęs ją dirbti cirko akrobate, žongliere ir ekvilibriste. 1933-1940 m. ji dirbo įvairiuose Lietuvos cirkuose ("Aušra", "Pabaltijo", "M.Vilenčiko" ir kt.). 1940-1941 m. - cirko trupių meno vadovė, 1941-1944 m. - dalyvavo pasirodymuose užfrontėje. Čia pateko išvykdama dalyvauti cirko artistų konkurse, priversta pasilikti prasidėjus karo veiksmams. 1944-1978 m. ji - profesionalaus lietuviško cirko kolektyvo "Vilnius" artistė ir meno vadovė. Visą savo gyvenimą paskyrė vienam tikslui, vienai aistrai - cirko kupolui ir besišypsančiam žiūrovui, kuris sulaikęs kvapą sekė jos grakščius, rizikos kupinus sukinius, gėrėjosi sudėtingiausiomis figūromis bei mirties kilpa dviračiu svaiginančiame aukštyje. Ypač didelio pasisekimo sulaukė jos ekvilibristika, kildavo aplodismentų audros.  Šiuos triukus atlikdavo su seserimi Vladislava dviračių ir vienračių ekvilibristikos numeryje. Jis pasižymėjo ne vien triukų sudėtingumu, bet ir išskirtiniu važiavimo greičiu bei prigimtiniu seserų Stankučių artistiškumu. Vėliau jadvyga atliko numerį su partneriu Petru Pipiru. Didelė dalis triukų atlikimo sėkmės priklausė būtent nuo "apatinio" Petro Pipiro - artisto, kuris balansuodamas ant kaktos arba pečių laikė ilgiausius strypus, ant kurių užsilipusi Jadvyga atliko savo triukus. Sudėtingus įrenginius sukonstruodavo vyras Jonas Ramanauskas, šių įrenginių pagalba Jadvyga atlikdavo savo akrobatikos triukus, kuriuos publika iš pradžių žiūrėdavo užgniaužusi kvapą, o paskui pratrūkdavo šūksniais ir aplodismentais. 1977 m.  jai suteiktas Lietuvos liaudies artistės garbės vardas. 1978 m. liepos 18 d. apsukusi paskutinę mirties kilpą Kaune ji paliko cirko areną. Jadvyga Stankutė-Ramanauskienė gamtos buvo apdovanota daugybe talentų. Ji pagrįstai vadinta viena ryškiausių lietuvos cirko meno žvaigždžių per visą Lietuvos cirko istoriją. Visą gyvenimą pasižymėjo išskirtiniu kuklumu, draugiškumu. Už atidumą, kuklumą, pareigingumą, nesavanaudiškumą, nuoširdų bendravimą pelnė draugų ir bendradarbių pagarbą bei pasirtikėjimą, buvo jautraus charakterio, mylėjo gyvenimą ir žmones. Bene šešiasdešimt metų santuokoje su cirko legenda Jonu Ramanusku išgyvenusi vaikų nesusilaukė. Šeimą atstojo kolegos bei sesers Vladislavos sūnaus šeima.

* anot amžininkų - pirmoji lietuvė įvaldžiusi vienaratį
* į cirką atėjo 12-os, karjerą baigė 58-ių
* 46-ius savo gyvenimo metus atidavė cirko menui
* savo repertuare turėjo dvyliką unikalių įvairaus žanro numerių
* karo metais dirbo užfrontėje - Stalingrado operetėje, Kazanės, Maskvos cirkuose
* po karo su vyru Jonu Ramanausku atkūrė lietuvišką cirką
* ilgus metus buvo cirko kolektyvo "Vilnius" meno vadovė
* vadinama cirko virtuoze, lietuviško cirko legenda, rekordininke dėl išties rekordinių triukų, iki šių dienų likusių nepakartotais
* į cirką atvedė seserį Vladislavą Stankutę-Variakojienę, kuri tapo vienos seniausių lietuviško cirko dinastijos pradininke





Kviečiame rinktis veiklas Kameriniame cirke-muziejuje:
- edukacijos
- vaikų renginiai
- ekskursijos Klounų muziejuje.

Informacija tel.: +370 67016445






Apsilankymai
Šiandien: 13
Iš viso: 1468492